- pašaltėti
- pašaltė́ti intr. Š, NdŽ 1. pasidaryti šaltam (šaltesniam): Į vakarą pašaltė́jo vė[ja]s Krš. Pašaltė́jusios yr vasaros – kas buvo šiltybė seniau, o daba kailinių reika Krš. 2. refl. impers. pasidaryti šalta: Jau ir ma[n] pasišaltė́t ima Snt. 3. refl. pasijusti sušalusiam: Anąsyk pasišaltė́jau, tai langus užlipinau Snt. 4. prk. pasidaryti nebenuoširdžiam, abejingesniam: Kol norėjo pareiti (ištekėti), buvo priplaiki, daba pašaltė́jo Krš. \ šaltėti; įšaltėti; pašaltėti
Dictionary of the Lithuanian Language.